2008 m. gruodžio 2 d. Vilnius Minint Pasaulinę AIDS dieną Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC) Lietuvos specialistams pristato, kaip mūsų šalyje yra įgyvendinamas projektas ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose: aptariami projekto pasiekimai ir pristatomi 2009 m. prioritetai.
UNODC surengtoje konferencijoje siekiame paskatinti vietinę bei šalies valdžią didinti paramą, gydant sergančius priklausomybe nuo narkotikų bei vykdant ŽIV prevenciją, - teigia UNODC Projekto biuro Baltijos šalims vadovė Signe Rotberga. Džiaugiamės, kad Lietuvos dėmesys žalos mažinimo programoms sutampa su Jungtinių Tautų 2006-2010 metais vykdomu projektu.
Infekcinių ligų prevencija žemo slenksčio kabinetuose
Mūsų šalyje jau antri metai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos kryptingam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos mažinimo programų (paslaugų) plėtojimui ir jų stebėsenai. Džiugu paminėti, kad ir kai kurios savivaldybės, suvokdamos pavojų savo bendruomenei, šioms paslaugoms skiria didesnį dėmesį, - aiškina Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė. Paslaugų stebėsenos rezultatai parodė, kad jau nebereikia diskutuoti, ar yra reikalingos žalos mažinimo programos. Dabar specialistai, dirbantys šioje srityje, neturi dvejoti, ar šios paslaugos padeda apsaugoti visuomenės narius nuo nusikalstamumo ir infekcinių ligų plitimo, kuris visų pirma siejasi su narkotikų vartojimu. Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje ŽIV paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų siekia 8 proc. Tai rodo, kad tik per žemo slenksčio kabinetus, galima pasiekti tokius asmenis ir juos nukreipti gydytis.
Lietuvoje daugiau nei 10 savivaldybių teikiamos didesnės ar mažesnės apimties žalos mažinimo paslaugos.
Žalos mažinimą sudaro švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų pakaitinis gydymas ir vadinamosios žemo slenksčio paslaugos adatų, švirkštų keitimas, narkotikų vartotojų bei jų artimųjų konsultavimas ir nukreipimas į pagalbą teikiančias įstaigas. Tačiau tai nėra alternatyva kitoms priklausomybės nuo narkotikų gydymo priemonėms abstinencijos gydymui, psichoterapijai, psichosocialinei reabilitacijai.
Sutampa su Jungtinių Tautų veikla
Jungtiniu Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras skiria finansavimą žalos mažinimo paslaugų įgyvendinimui ir ypač skatina prieinamumą didinti kalėjimuose, kur švirkščiamųjų narkotikų vartojimas yra žymiai didesnis. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, Europoje intraveninių narkotikų vartojimo kalėjime paplitimas gali siekti 40 proc. Todėl laisvės atėmimo vietose turi būti prieinamos tos pačios sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims teigia Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos laisvės atėmimo vietose tarp narkotines medžiagas vartojančių asmenų, dauguma (iki 80 proc.) narkotikus švirkščiasi.
Gydymas metadonu yra reikalingas
Pakaitinis gydymas taikomas visose ES valstybėse narėse ir daugumoje jų tai yra pagrindinė priklausomybės nuo opioidų gydymo rūšis. Šios programos skiriamos ilgamečiams aguonų ekstrakto ir heroino vartotojams, kuriems netinka jokie kiti gydymo metodai.
Narkotikų kontrolės departamento 2007 m. atliktas gydymo metadonu programų efektyvumo tyrimas parodė, kad pirmaisiais dalyvavimo metais metadono programoje trečdalis asmenų dar vartojo ir švirkščiamuosius narkotikus. O dalyvaudami programoje daugiau nei metus beveik 90 proc. asmenų švirkščiamųjų narkotikų atsisakė. Tyrimai rodo, kad pakaitinis gydymas yra veiksmingas ir reikalingas ilgamečiams opiatų vartotojams.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Rūta Janulevičienė
UNODC Projekto vadovė Lietuvai
tel.: (8 5) 210 74 10, mob. tel.: 8 616 11447, el. paštas: Ruta.JANULEVICIENE@unodc.org
Lina Vaitiekūnaitė, Narkotikų kontrolės departamento prie LRV
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
tel.: (8 5) 266 80 68, mob. tel.: 8 672 43275, el. paštas: lina.vaitiekunaite@nkd.lt
Apie
