Monografijoje tiriamos Baltijos valstybių geopolitinių kodų formavimosi istorinės aplinkybės, nagrinėjama geopolitinės padėties ir geopolitinio statuso kaita XIX a. pabaigoje XX a., taip pat bandoma aiškintis dabartines galimybes veikti tarptautinę aplinką ir dalyvauti regioninėje politikoje. Atskira monografijos dalis skirta valstybėms, turinčioms didesnį ar mažesnį poveikį Rytų Pabaltijo subregionui. Aptariami JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Šiaurės šalių geopolitiniai kodai, ypač jų baltiškieji vektoriai.