Naujasis Lietuvos okupantas
Parašyta kestas 2010-08-03 15:45
Sosnovskio barštis – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių.
Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas.

Išplėstos naujienos
Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių.

Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Šaknis liemeninė, iki 30 cm skersmens, labai tvirta. Lapai 50–60 cm ilgio. Žydi liepą–rugsėjį.

Augalo lapai maistingi, tinka šerti gyvulius (bet žmonėms reikia saugotis nudegimų). Lietuvoje tarybiniais metais jis buvo siūlytas auginti kaip silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas.

Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1970 m. arba anksčiau bei pastebimas vis didesnėse teritorijose, išstumia vietines augalų rūšis. Dažnai plinta paupiais, kadangi potvyniai perneša sėklas. Plinta labai sparčiai, sunkiai išnaikinamas, nes tūkstančiai vieno augalo subrandintų sėklų išlieka daigios keletą metų, o sunaikintas augalas atželia iš šaknų. Purškiamas herbicidais, naikinamas anksti pavasarį raunant šaknis, giliai užariant barščiais apnikusią dirvą.

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina (angl. photosensitivity) odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali ilgai išsilaikyti. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolė, rūta.

Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei saulės šviesai, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.

Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, fotojautrinimas paprastai nekenkia, kadangi jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Daugiausia tikėtina jog gali nukentėti gyvuliai turintys baltą kailį, kadangi jų oda turi mažai melanino ir neapsaugota nuo UV.

Būdamas svetimžemis augalas ir dėl paminėtų neigiamų savybių Sosnovskio barštis Lietuvoje laikomas kol kas vieninteliu naikintinu visais teisėtais būdais augalu. Jau nuo 2001 m. pradžios Sosnovskio barštis yra vienintelė naikintina augalų rūšis įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106). Todėl gyventojai, žemės savininkai, suinteresuotos žinybos, žinodami šio augalo kenksmingumą, turėtų nepamiršti apie būtinybę jį naikinti.

Šaltinis:
wikipedia.org ir am.lt